Žemės šilumokaitis

Žemės šilumokaičio reikšmė

Gerinant namo apšiltinimą vis didesnė dalis energijos nuostolių tenka ventiliacijai. Pasyviam arba energiškai efektyviam namui šie nuostoliai tampa ypač aktualūs. Žemės šilumokaitis (po žeme tekantis oras) pašildo orą iki teigiamos temperatūros žiemą ir atvėsina iki +16…+19 °C vasarą. Galima rinktis ventiliacijos sistemą su brangesniu, geresnių parametrų rekuperatoriumi nebijančiu užšalimo arba vietoje jo įsigyti pigesnį rekuperatorių ir šalia jo įsirengti žemės šilumokaitį (gruntinį šilumos mainininką), kuris apsaugotų rekuperatorių nuo neigiamos temperatūros oro patekimo ir vėsintų namus vasarą. Manau, kad antrasis variantas kainuotų panašiai kaip ir pirmasis, bet rezultatai būtų akivaizdžiai geresni. Net ir prie žemų temperatūrų nereikėtų įjungti priešužšaliminės apsaugos rekuperatoriui. 2014 metų labai šaltą sausio mėnesį sertifikuoto pasyvaus namo Medeinos31 energijos monitoringo sistema rodė, kad rekuperatoriaus priešužšaliminei apsaugai už elektrą sumokėta beveik tiek pat kiek ir namo šildymui (~200 Lt). Įsirengus žemės šilumokaitį išnyktų išlaidos priešužšaliminei apsaugai ir būtų sukurtos optimalios sąlygos rekuperatoriaus veikimui. Vasarą energiškai efektyviam namui nebereikėtų kondicionieriaus, nes oras tekantis iš žemės šilumokaičio būtų +16…+19 ºC temperatūros ir atvėsintų patalpas iki komfortabilios temperatūros. Žemės šilumokaitis duotų tokios pat naudos ir namui su natūralia ventiliacija.

Žemės šilumokaičių tipai

Žemės šilumokaičius galima suskirstyti į uždarus ir atvirus. Uždari šilumokaičiai įrengiami iš hermetiškai izoliuotų vamzdžių ir išorėje esantys skysčiai ar kitos nepageidautinos medžiagos nepatenka į šių vamzdžių vidų. Atviro tipo šilumokaičiai nėra hermetiški ir visi skysčiai įskaitant gruntinius vandenis gali laisvai patekti į šilumokaitį bei iš jo pasišalinti. Nėra vienareikšmiško atsakymo kuris variantas yra geriau. Žemės šilumokaičius taip pat galima suskirstyti į keturis tipus: tūrinis, kanalinis, vamzdinis, glikolinis;
Tūrinis – stambios dolomito skaldos ar riedulių pagrindu įrengtas šilumokaitis, kuriame oras keliauja per tuštumas tarp akmenų. Atviro tipo.
Kanalinis – kiaurymėtų betono ar keramikos blokelių pagrindu pastatytas šilumokaitis, kuriame oras teka per kiaurymes. Atviro tipo.
Vamzdinis – hermetiškai sujungtų polipropileno vamzdžių pagrindu įrengtas šilumokaitis. Oras teka vamzdžiais. Uždaro tipo.
Glikolinis – polietileno ~d32 vamzdžiais užkastais ~2 metrų gylyje arba gręžinyje tekantis propilen-glikolio tirpalas cirkuliuoja prieš rekuperatorių įrengtame didelio ploto šilumokaityje (kaloriferyje) ir taip šaldo arba šildo į namą įtenkantį šviežią orą. Uždaro tipo.

Geras žemės šilumokaičių aprašymas pateiktas čia. Mano asmenine nuomone ten per daug dėmesio skiriama radono dujoms. Lietuvoje turime storus moreninio priemolio sluoksnius, kurie gerai saugo nuo radono dujų prasiskverbimo iš gelmėse esančių uolienų. Kiek žinau tik prie Varėnos buvo įžvalgyti pakankamai negiliai esantys granito klodai, kurie galėtų būti potencialiai pavojingi šiuo atžvilgiu. Jeigu kyla abejonių geriausia susisiekti su savo krašto geologais ir pasiteirauti kokiame gylyje prasideda uolienos. Jeigu tai 100 metrų ir giliau tai neverta sukti galvos dėl radono dujų. Storas molio sluoksnis yra daug kartų efektyvesnis radono barjeras nei sliūlomos naudoti plėvelės po pamatais ar kitais statiniais.
Dar šiek tiek dėmėsio skirčiau tam, kas nebuvo aprašyta. Kanaliniai arba tūriniai žemės šilumokaičiai turi daug kartų didesnį paviršiaus plotą. Tai leidžia dar vienu kitu laipsniu pagerinti šilumokaitą lyginant atviro tipo šilumokaitį su uždaro tipo šilumokaičiu (vamzdžiu). Žiemą žemės šilumokaitis privalo pašildyti orą iki teigiamos temperatūros ir tai yra lengvesnė užduotis palyginti su vasaros karščių metu pageidaujamos vėsumos tiekimu. Gerokai padidinus oro srautus skirtus vėsinimui vasarą išryškėja atviro tipo žėmės šilumokaičio didesnis efektyvumas lyginant su uždaro tipo šilumokaičiu. Lyginu 1 metrą vamzdinio šilumokaičio su 1 m² kanalinio šilumokaičio, kurių medžiagų kaina abiem atvejais yra apie 30-40 Lt neskaitant oro atvedimo, nuvedimo, apšiltinimo, kaminėlio ir filtro.

Paskutinis žemės šilumokaičio tipas yra glikolinis žemės šilumokaitis. Tai saugiausias žemės šilumokaičio tipas, nekeliantis jokios rizikos ventiliacijos oro kokybei, bet gana brangus. Oras šildomas ar šaldomas ne tiesiogiai kontaktuojant su gruntu, bet per tarpinį skystą šilumos nešėją. Apie 2 metrų gylyje, šlapiame grunte paklojamas maždaug d25-d32 70-130 m ilgio polietileno vamzdis panašiai kaip ir geoterminio šildymo sistemoje, kuriuo turėtų tekėti apie 8 litrai 30-50% propilen-glikolio tirpalo per minutę. Reikalinga šildymo ar šaldymo galia labai grubiai būtų apie 1,5 kW ir gaunamas tik 15 W/m glikolio vamzdžio apkrovimas po žeme, bet glikolis neturėtų nukrypti nuo +8 ºC grunto vidurkio daugiau kaip 3-4 laipsniais, kad išliktų bent šioks toks temperatūrų skirtumas. Glikolio vamzdį reikėtų įrengti giliausiai lyginant su kitais žemės šilumkaičio tipais, pageidautina žemiau gruntinio vandens lygio ar net gręžinyje, dalį geoterminio siurblio žemės kontūro šilumos atiduodant kaloriferiui.  Pašildytas grunte glikolio tirpalas teka į milžiniško šilumokaičio ploto kaloriferį, kuris įrengtas prieš rekuperatorių, įtekančio į namą srauto ortakyje. Firminis įrenginys būtų ComfoFond-L Eco, kurio įrengimo instrukcijoje galima pamatyti daugiau smulkmenų. Jo kaina virš 7000 Lt.

Kitas firminis variantas būtų Helios šilumokaitis

Taip pat siūloma pilnai sukomplektuota glikolinio žemės šilumokaičio sistema

Dar vienas variantas – pilnai sukomplektuota vamzdinio žemės šilumokaičio sistema.

Šie komplektai gerai parodo, iš kokių dalių susideda sistema ir kokių matmenų sistemą reikėtų planuoti.

Yra galymybė pajungti plačiai naudojamus ir pigius “kaloriferius“, sujungiant kokius 5-8 vnt. nuosekliai vieną po kito. Tektų sulituoti gan smulkius vamzdelius, bet lygiagrečiai tiekiant šilumnešį hidrauliniai nuostoliai būtų priimtini. Taip pat reikėtų išsiplėtimo bakelio, nuorinimo, cirkuliacinio siurbliuko su įjungimo/išjungimo valdymu ir kondensato nuvedimo iš po “kaloriferių“. Vienas iš galimų variantų pavaizduotas žemiau. Visų reikalingų medžiagų įskainant d32 vamzdį kaina neviršytų 2500 Lt. 

Taip pat galima pagalvoti apie šiek tiek brangesnį, bet tam labiau tinkantį vanduo-oras šilumokaitį Salda AVA-250 ar AVA-315.

Dydis, gylis

Įvertinti kokio galingumo žemės šilumokaitis yra reikalingas ir kokį galingumą bus galima išgauti iš planuojamo žemės šilumokaičio yra gana sudėtinga. Paprastai tai daroma analizuojant jau įrengtus pavyzdžius ir iš to išsivedant tam tikras priklausomybes bei lygtis. Paprastai šnekant Lietuvoje žinau bent du pavyzdžius, kur vamzdinio tipo šilumokaičiai yra 30-40 metrų ilgio, apie 2 metrų gylyje po žeme ir puikiai tarnauja pašildydami orą iki teigiamų temperatūrų esant stipriems šalčiams ir saikingiems šviežio oro debitams. Taip pat yra įrengtas 4,5 m x 2 m x 1,3 m tūrinis akmenų šilumokaitis, kurio temperatūra niekada nekrenta žemiau nulio. Mano įrengtas kanalinis žemės šilumokaitis yra apie 20 m² ploto. Vertinant atviro tipo žemės šilumokaičių ilgalaikį našumą teisingiausia skaičiuoti jų dugno ir iš dalies šoninių paviršių plotą, nes tik šie paviršiai dalyvauja šilumos mainuose su žemiau esančiu gruntu. Šiuo aspektu pirmauja kanalinis žemės šilumokaitis, kuris yra gana plokščias ir turi didžiausią sąveikos plotą. Gilesniuose grunto sluoksniuose yra ta temperatūra, kurios norime iš žemės šilumokaičio (+8ºC) nepriklausomai ar tai vasara, ar žiema. O žemės paviršiuje yra ta temperatūra, kurią bandome pakeisti. Dėl šių priežasčių geriausia kai po žemės šilumokaičiu esantis gruntas yra labiau laidus šilumai (šlapias), o virš žemės šilumokaičio yra mažai laidus šilumai gruntas (sausas smėlis) ar net apšiltinimo sluoksnis iš putplasčio. Taip šilumokaitis yra apsaugomas nuo nepageidaujamos aplinkos temperatūros poveikio ir yra stipriai veikiamas gilesniųjų sluoksnių. Teoriškai kuo giliau įrengtas žemės šilumokaitis, tuo geriau jis turėtų veikti, bet praktiškai egzistuoja tam tikra riba, žemiau kurios kasti nebeapsimoka. Šis gylis svyruoja nuo 1,5 iki 3 metrų esant neapšiltintam žemės šilumokaičiui, o įrengus 10-15 cm putplasčio apšiltinimą virš viso žemės šilumokaičio ir dar 1 m už jo ribų gylį galima sumažinti iki 1 metro. Įrengiant žemės šilumokaitį po namu jo gylis galėtų būti dar mažesnis. Nesiryžau įrenginėti žemės šilumokaičio po savo plokščiaisiais pamatais nes ten ir taip nemažai visko susidėjo, nors ten būtų buvę idealios sąlygos žemės šilumokaičiui įrengti, prilygstančios 2,5-3 m gyliui ir tik 2-3 laipsnių temperatūros svyravimui vasarą ir žiemą. Toks sprendimas galėtų pakenkti nebent užšaldžius vandeningą žemės sluoksnį. Įšalas kažkiek iškilnotų pamatų pagrindą, ko reikėtų vengti. Dar vienas trūkumas būtų 2-3 laipsnių temperatūros sumažėjimas po pamatais, dėl ko šiek tiek padidėtų šiluminiai nuostoliai per grindis. Įsirengiau žemės šilumokaitį šalia namo, apie 130 cm gylyje, nes gruntinio vandens lygis yra apie 150 cm. Taip pat 150 cm gylyje įrengas drenažas aplink žemės šilumokaitį tiems atvejams kai pakyla gruntinio vandens lygis.

Kondensatas

Žiemą kondensacija žemės šilumokaityje nevyksta ir nėra su tuo susijusių potencialių problemų. Atviro tipo šilumokaičiai dar papildomai kažkiek sudrėkina sausą žiemos orą, kuriame būna tik 2-4 g/m³ drėgmės, kai reikalingas kiekis yra apie 8-9 g/m³. Vasarą žemės šilumokaičiuose oras šaldomas ir dažnai vyksta kondensacija. Vamzdinį šilumokaitį privaloma įrengti su 2-4 laipsnių nuolydžiu į pastato pusę ir gale įrengti kondensato drenavimą, bet net ir tai neapsaugo nuo bakterijų ir grybelių augimo uždaroje sistemoje. Dėl šios priežasties vamzdžius galima praplauti su druskos tirpalu arba specialiu skysčiu pora kartų per sezoną. Atviro tipo šilumokaičiuose tokia problema nepastebėta.

Žemės šilumokaičio tipo pasirinkimas
Pasirenkant žemės šilumokaitį esminis veiksnys yra gruntinio vandens lygis ir galimybė kažkur nuvesti drenažą. Jeigu gruntinis vanduo yra jau metro gylyje tai galima įsirengti tik uždaro tipo vamzdinį arba glikolinį žemės šilumokaičius. Reikia atkreipti dėmesį, kad įrengiant vamzdinį žemės šilumokaitį reikės kažkur nudrenuoti. Jeigu gruntinio vandens lygis neleidžia nudrenuoti kondensato į gruntą teks pajungti drenavimą prie namo kanalizacijos. Jeigu nėra galimybės prijungti prie kanalizacijos, tai teks įrengti vandens siurbliuką, kuris išpompuos kondensatą ir praplovimo skystį į viršutinius grunto sluoksnius ar kanalizaciją. Jeigu grutinis vanduo giliau kaip 2 metrai, tai dėl didesnio paviršiaus ploto efektyviau veiktų atviro tipo žemės šilumokaičiai. Uždaro tipo žemės šilumokaičiai sausame grunte dirba du kartus mažiau efektyviai nei šlapiame ir atitinkmai vamzdžio ilgis turėtų būti parenkamas pagal tai. Pas mane gruntinis vanduo yra 150 cm gylyje ir galėjau pasirinkti bet kurį žemės šilumokaičio tipą, bet pasirenkant atvirą tipą reikėtų šilumokaitį įrenginėti bent 15-20 cm aukščiau gruntinio vandens lygio, kad jo neapsemtų, nebūtų pastovios drėgmės ir papildomai įrengti apšiltimo sluoksnį iš viršaus. 120 cm grunto sluoksnis nepakankamas šilumos izoliatorius. Be apšiltinimo reikėtų mažiausiai 150 cm sauso smėlio, o geriau ir dar daugiau. Turint abejonių dėl blogos įtakos kondicionuojamo oro kokybei geriausia išeitis nerizikuojant rinktis glikolinį žemės šilumokaitį, kurio įregimas gali brangiau kainuoti, bet jau įrengtam namui neprireiks daryti didelių skylių ortakiui iš žemės šilumokaičio į rekuperatorių.

Atsižvelgiant į esamas sąlygas pasirinkau atviro tipo kanalinį žemės šilumokaitį. Jis pasižymi didžiausiu paviršiaus ploto su gruntu sąlyčio plotu ir tuo pačiu savo našumu. Neturi problemų dėl kondensato vasarą. Taisyklingos ertmės sukuria mažesnį oro pasipriešinimą. Vidiniu temperatūriniu inertiškumu nusileidžia tik gerokai didesnio svorio užpildu galinčiam pasigirti tūriniam žemės šilumokaičiui, bet naudojant su pertraukomis vasarą momentinė šaldymo galia bus nepalyginamai didesnė nei uždaro tipo sistemos. Teko įrengti apšiltinimą virš žemės šilumokaičio, nes gruntinis vanduo neleido įrengti sistemos giliau ir nenaudoti apšiltinimo. Gal dar būčiau galvojęs apie glikolinį, bet sklype ir taip mažai vietos dėl geoterminio šildymo horizontalaus kontūro įrengimo nedideliame sklype.

Kada žemės šilumokaitis greičiausiai atsiperka

Namui su rotoriniu rekuperatoriumi, su pasyviu grindų vėsinimu ir su gruntas-oras šilumos siurbliu-kondicionieriumi  sutaupymas būtų pats mažiausias, o namui su standartiniu priešpriešinių srautų rekuperatoriumi, su pigiausiu oro kondicionieriumi (neįrengiant kondicionieriaus) ir su didesniu langų plotu sutaupymas būtų pats didžiausias. Manyčiau, kad žemės šilumokaitis kasmet galėtų sutaupyti 300-800 Lt. Teisingai įrengtas žemės šilumokaitis galės būti eksplotuojamas tiek pat ilgai kiek ir namas. Atsipirkimas daugiausia priklausys nuo to kas įrenginės žemės šilumokaitį. Įrengiant žemės šilumokaitį savo jėgomis jis kainuos 3000 -4000 Lt ir atsipirkimas bus apie 4-6 metus. Patikint šią užduotį įmonei automatiškai pailgėtų 2-3 metais.

Žemės šilumokaičio įrengimas

Pirmiausia pasirenkma vieta, kur bus įrengiamas žemės šilumokaitis. Įvadinis ortakis turėtų būti prie rekuperatoriaus ir oro paėmimo įrengimo vietos. Vedžioti į lauką išeinančius magistralinius ortakius patalpoje yra labai brangu ir užima daug vietos, todėl reikia apie tai pagalvoti. Mano situacija lėmė, kad pasirinkimo beveik nebuvo ir žemės šilumokaitis įrengiamas ten, kur potencialiai gali stovėti automobilis. Oro paėmimo kaminėlis bus aukštesnis. Taip pat iškart reikia pamąstyti kur bus nuvedamas drenažas. Žemės šilumokaičio forma išėjo ne ideali – 2,2 m plotis ir apie 10 m ilgis. Tokia forma yra efektyvi šilumokaitos prasme, bet oro tekėjimo nuostoliai per 10 metrų ilgio ertmes bus didesni. Geriau būtų daryti 4 m pločio ir 5 m ilgio įrenginį. Ieškojau blokelių, kurie geriausiai tiktų žemės šilumokaičiui. Pasirinkimas buvo tarp betono ir keramikos, nes silikatas ir keramzitbetonis automatiškai atkrenta. Mažo storio iki 15 cm betono blokelių rasti nepavyko. Nematau prasmės naudoti storesnius, 30 cm blokelius nes šilumokaita iš esmės vyksta per apačią ir storis būtų tik pinigų švaistymas. Geriau didinti plotą storio sąskaita. Storio turi būti tik tiek, kad užtikrintų pakankamą oro pralaidumą su mažu pasipriešinimu. Net ir skaičiuojant vien tik dugno plotą 20 m² šilumokaityje jis jau būtų toks pat kaip 50 metrų d160 vamzdžio visas paviršiaus plotas. Tūrinis žemės šilumokaitis daromas storas ir ne tokių didelių matmenų (ploto), todėl turi mažesnį sąlyčio plotą su gruntu nei kanalinis ir dėl to potencialiai mažesnį ilgalaikį  našumą. Ploni, 10 cm betoniniai blokeliai skirti pertvaromis su geromis 4-5 cm skersmens skylėmis pasirodo yra iš didelio tankio keramzitbetonio ir turi palyginus nemažą šiluminę varžą. Kitų plonų betono blokelių su tinkamomis pertvaromis surasti nepavyko. Pasirinkau 12 cm keramikos blokelius, kurie yra šiek tiek brangesni nei betoniniai, bet dėl mažesnio storio ir kartu tūrio jie buvo pigesni. Kai kas abejoja dėl molio prasto molio laidumo šilumai, bet mano skaičiavimais dėl molio blokelių panaudojimo susidarys ne daugiau kaip 1 ºC temperatūros kritimas blokelių snienelėje. Nėra ko nerimauti nes aplink esantis gruntas bus panašaus laidumo kaip ir blokelis. Gana keblu atsivežti 3-4 paletes betoninių blokelių. O keraminių išėjo tik paletė su puse, kurią pavežė mikroautobusiukas. Kainų skirtumas būtų ne esminis ir turint transportą gal net labiau apsimokėtų vežtis storesnius betoninius iš gamyklos, kur kaina 150 Lt/m³, blogiau tikrai nebūtų.  2,5 m³ keraminių blokelių kainavo 630 Lt + betoniniai blokeliai galams. Rieduliai ar dolomitinė skalda kainuotų 2-3 kartus brangiau.

Pirmiausia iškasta duobė ir įrengtas perimetrinis d65 vamzdžio su geotekstilės apvalkalu drenažas apie 15-20 cm giliau nei duobės paviršius.

Oro paėmimo gale matomas gruntinis vanduo.  Tai rodo, kad šilumokaitis įrengiamas ant gruntinio vandens lygio ribos ir turėtų būti labai gera šilumokaita su gilesniais grunto sluoksniais. Šiuo atveju būtinas drenažas, nes gruntinio vandens lygis svyruoja priklausomai nuo sezono ir drenažas turėtų palaikyti pastovų jo lygį, kaip tik 20 cm po blokeliais, kad vanduo nesikauptų pačiuose blokeliuose, bet kapiliariškai kylanti drėgmė sudarytų geras sąlygas šilumokaitai.

Po blokeliais ant išlyginto grunto patiesiau geotekstilę, kad blokelių kanalai neužsikimštų patekusiu smėliu ar neuždumblėtų. Tas pats padaryta virš blokelių. Plėvelės čia naudoti negalima. Galuose sustatomi didesni betoniniai blokeliai, kuriais tekės oras iš aplinkos į šilumokaitį ir iš šilumokaičio į namą. Blokeliai šiek tiek prakertami lengvu plaktuku ar mūrininko plaktuku, kad pro jų šoną praeitų oras į pagrindinį kanalą. Betono blokeliai pagaminti iš labai prasto betono su daug užpildo ir yra labai trapūs lyginant su keramika.

Gale įrengiama atšaka iš 30 cm pločio betoninių blokelių į namą, kurioje yra 25 cm x 25 cm ertmė orui tekėti. Pirminis planas buvo naudoti PVC vamzdį, bet ftalatai nežavi. Betonas pigiau ir geriau.

Galai šiek tiek pabetonuoti, kad būtų tvirtesni. Viską reiks gerai suvibruoti su 500 kg vibroplokšte prieš įrengiant plokštuminį pamatą šalia žemės šilumokaičio, todėl papildomas stiprumas nepakenks.

Ant sudėtų blokelių patiesiama geotekstilė dėl tų pačių priežasčių kaip ir po jais. Tada paklojau maždaug 30 m perforuotos šlangos tiesiai ant blokelių, kuri bus naudojama drėkinti šilumokaičiui. Tai papildomai pagerina šilumos mainus jeigu gruntas aplinkui sausokas. Taip pat papildomas drėkinimas žiemą didintų taip trokštamą drėgmę ore ir mažiau drėgmės reikėtų įnešti rekuperatoriuje į šviežio oro srautą, kurio drėgnumas aplinkoje žiemą būna iki 3-4 g/m³, kai reikalingas drėgnumas patalpų ore prie 50% 21 ºC  yra 9 g/m³.  Dėl didesnės šiluminės inercijos ir momentinės galios padidnimo ant viršaus užpilamas 30 cm grunto sluoksnis ir tik tada įrengiamas apšiltinimo sluoksnis.

Apšiltinimo sluoksnis daromas ekonomiškas, 10 cm storio iš drėgmę įgeriančio EPS100. Tikiuosi po EPS bus sausa didžiąją laiko dalį. Po namo pamatine plokšte ir šalia jos naudojau XPS. Ant putplasčio užpyliau dar šiek tiek smėlio. Buvo suformuotas nuolydis polietileno plėvelei, kad ant jos nesikauptų prasisunkęs vanduo, o nutekėtų į šoną. Naudojau armuotą polietileno plėvelę, kuri yra reikalinga apsaugoti apšiltinimo sluoksnį nuo paviršinio vandens. Tada ant jos dar 70 – 80 cm žvyro ir smėlio.

Matomas žemės šilumokaičio įvadas į namą per plokštuminį pamatą. Apačioje yra betoninis blokelis, kuris nesiliečia su pamatų plokštės betonu. Blokelio kanalas pereina į 315 mm skersmens vamzdžio atšaką, kuri liečiasi su pamatų betonu. Taip išvengiama šalčio tilto.  Oras aplink blokelį nevaikšto, tad didelių šiluminių nuostolių nesitikiu. Bet kuriuo atveju tai daug šiltesnis oro atvedimas nei kertant sieną ar tuo labiau stogą.  Ši vieta buvo prastai suplanuota ir vėliau buvo vargo armuojant pamato briaunas, teko pjauti dalį armatūros ir dėti papildomos. Paslinkus 10 cm viskas būtų išsisprendę, bet nei namo, nei žemės šilumokaičio įvado pastumti nebegalėjau. Oro paėmimo vietoje, kitame gale, dar trūksta bokštelio su šiokiu tokiu oro filtru. Pajungimui prie rekuperatoriaus taip pat trūksta vamzdžio ir automatinės sklendės, kuri reguliuotų oro padavimą per žemės šilumokaitį arba tiesiai iš lauko. Ši sklendė būtinai reiklinga, kad netrauktume oro per žemės šilumokitį, kai oras jau yra pakankamai sušilęs ir šiltesnis nei požemyje. Valdymas turi būti automatizuotas ir reaguojntis į paduodamą iš žemės šilumokaičio temperatūrą ir lauko temperatūrą. Žiemą parenkama taip, kad oras būtų traukiamas iš ten kur yra šilčiau, o vasarą atvirkščiai. Tai daro specialus valdiklis arba protingo namo sistema.

Pateikiu iki šiol sunaudotų medžiagų ir technikos nuomos sąmatą:
račiokas kasimui 300 Lt;
keraminiai blokeliai 630 Lt;
betono blokeliai 280 Lt;
drenažo vamzdis 135 Lt;
geotekstilė 90 Lt;
cementas 35 Lt;
XPS 70 Lt;
EPS100 400 Lt;
plėvelė 70 Lt;
paėmimo kaminėlis su filtru?
vamzdis tech. patalpoje?
motorizuota sklendė?
valdymas ?

Kol kas išleista 2100 Lt;

Kokio galingumo bus šis žemės šilumokaitis spėti nenoriu. Tikiuosi, kad užteks. Eksplotuojant pabandysiu išmatuoti šildymo ir vėsinimo galią. Tai nėra sunku turint automatizuotus matavimus ir duomenų bazę statistikai, bus galima peržiūrėti parametrų grafikus internetu.

Radono kiekiai turėtų būti proporcingi šiame žemėlapyje (pav. 2) nurodytai šilumos generacijai dėl uolienų radioaktyvumo

http://www.ateitiesenergija.lt/LT/geotermine-energija/

Visas straipsnis apie gilesnius geoterminius žemės šilumokaičius yra gana įdomus.